Ar 550 km Lietuvos pasienio tvora bus gerai išleisti pinigai?

Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo Lietuvos ambicingo projekto ties Baltarusijos siena pastatyti 550 kilometrų tvorą, kyla klausimų, ar ją apskritai reikėtų statyti.

Parlamentarai patvirtino barjerą anksčiau šį mėnesį po to, kai išaugo į Lietuvos sieną atvykstančių migrantų skaičius. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiais metais į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai pateko apie 4100 asmenų. Palyginti su tik 74 praėjusiais metais.

Vilnius apkaltino Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką surengus antplūdį kaip kerštą už Lietuvos vaidmenį skatinant ES sankcijas Minskui dėl „Ryanair“ lėktuvo nukreipimo ir vėliau sulaikyto disidento žurnalisto.

Tačiau praėjus mėnesiui nuo statybų pradžios, projektas jau turėjo tam tikrų kliūčių. ES atsisakė skirti lėšų tvorai ir pažanga buvo lėta.

Kol kas spygliuotos vielos sumontuoti vos penki kilometrai. Esant tokiam greičiui, Lietuvai prireiktų 136 mėnesių arba maždaug 11 metų.

Daugeliui lietuvių visa tvoros idėja kelia abejonių.

„Jei nepastatysime Didžiąją Kinijos sieną primenančios 10 metrų aukščio tvoros iš betono ir su 3 metrais sustiprinto junginio dirvožemyje, tvora, kurią apėmė Lietuvos valdžia, nebus nepramušama“, – sakė Vakarų Lietuvos statybų bendrovės savininkas, su „Euronews“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Nė viena tvora nėra tokia: gali iškasti duobę po tvora, gali ją perskristi, kėlimo šake išlipti į kitą pusę ir pan.

„Visas dalykas (dėl tvoros) yra gryna politika. Bet taip – ​​geriau kliūtis nei nieko. Tačiau išlaidos atrodo didžiulės.

Lietuvos pasieniečiai pastaruoju metu stebėjo migrantus, kertančius spygliuotos vielos užtvarą tiesiog jį nupjaudami, šalies vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, nedetalizavusi, kad ji bus tobulinama „įvairiais inžineriniais sprendimais“.

Taip pat buvo problemų apsirūpinant tiekimu: Lietuvoje spygliuota viela pritrūko jau prasidėjus statyboms.

Estija – kita Baltijos šalis – numojo ranka ir pasiūlė 100 kilometrų medžiagos, kad būtų galima tęsti darbą pažeidžiamiausiose sienos su Baltarusija atkarpose. Praėjusią savaitę Ukraina tiekė 30 kilometrų skutimosi vielos.

Sklido kalbos, kad Lietuva dėl resursų trūkumo buvo priversta turėti ir kitas trumpas statybų pertraukas, tačiau valdžia apie neigiamas puses kalbėjo santūriai.

„Gera žinia ta, kad tvoros statyba tęsiama“, – „Euronews“ sakė Lietuvos vidaus reikalų ministro patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

“Be to, siena stiprinama ir jautriausiuose ruožuose. Mūsų tikslas išlieka tas pats – kuo greičiau įrengti fizinį barjerą. Šiuo metu itin svarbu užtikrinti nenutrūkstamą medžiagų tiekimą.

„Kadangi buvo pasirašytas politinis susitarimas (dėl tvoros statybos), projektas bus tęsiamas net ir pasikeitus Lietuvos valdžiai.

Tačiau opozicinės Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Dainius Kepenis dėl pastarojo teiginio abejoja.

„Nebūčiau toks tikras dėl to, – sakė jis Euronews. – Girdžiu labai keistus dalykus iš Lietuvos vyriausybės.

„Pirma, valdantieji konservatoriai įnirtingai smerkia Vengriją už tai, kad ji pradėjo statyti savo sieną, o dabar, žiūrėk, koks perkasas – jie konsultuoja mus, kaip pasistatyti savo sieną.

„Kaip aš esu už demokratiją Baltarusijoje, Lietuva dabar moka didelę kainą už tai, kad yra per daug veržli demokratijos eksportuotoja… Paskaičiavau, kad konservatorių-liberalių vyriausybės vykdoma vanagiška užsienio politika Lietuvai kainuos beveik €. 1 milijardas. Tai apima maždaug 150 milijonų eurų vertės tvoros projektą, laikinų būstų migrantams statybą ir galimus nuostolius dėl neišvengiamo Kinijos krovinių ir baltarusiškų trąšų sustabdymo.

Kinija neseniai atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje, protestuodama prieš pastarojo pranešimą apie Taivano atstovybės atidarymą Vilniuje šiais metais. Lietuva kol kas yra vienintelė ES valstybė narė, pasitraukusi iš Kinijos 17+1 bendradarbiavimo formato.

Tvoros pasienyje reikalingumu abejoja ir Lietuvos parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

„Išlaidos didžiulės, o jos efektyvumas labai abejotinas. Ypač dabar, kai atrodo, kad veikia migrantų atgrasymas, naudojant vadinamuosius stumtelėjimus. O jei tai tikrai veikia, tai kam skubėti tiesti spygliuotą vielą pasienyje?

“Neapgaukime savęs, kad miško žvėrims mirtinas žaizdas daranti tvora bus Lietuvos saugumo garantas. Tvora aiškiai skirta Lukašenkai. O kas bus su ja, kai tirono nebeliks?”

Tačiau parlamentaras konservatorius, įtakingo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad tvora yra būtina siekiant apsaugoti Lietuvą nuo migrantų – dabar ir ateityje.

„Dviejų sluoksnių tvora su įvairiais inžineriniais sprendimais yra tai, ko mums reikia, kad apsaugotume savo sieną nuo nenuspėjamo režimo, pavyzdžiui, tironiško valdovo per sieną. Visą tvoros projektą ketiname finansuoti iš valstybės iždo, bet prašysime, kad Briuselis mums padėtų ir tai“, – euronews.com sakė Kasčiūnas.

Kasčiūno teigimu, tvoros užbaigimas kainuos apie 150 mln.

„Dabar matau iššūkius (pastato) tempą ir skaidrumą, ypač kai mums sunku.

Lietuva paskelbė tarptautinį konkursą 3000 kilometrų ilgio laido ir visų kitų reikalingų detalių bei montavimo darbų pirkimo, šią savaitę pranešė Turto valdymo ir ūkio departamentas (AMED) prie Vidaus reikalų ministerijos.

3000 kilometrų skutimosi vielos, kuri bus klojama keliais sluoksniais, planuojama išleisti iki 16,15 mln. eurų, o montavimo darbams – iki 12,5 mln. Kitoms būtinoms detalėms, tokioms kaip stulpai, surišimo viela ir tvirtinimo įtaisai, įsigyti buvo skirta iki 23,23 mln. eurų, pranešė AMED.

Kiekvieną darbo dieną „Atskleisti Europą“ pristatoma europietiška istorija, kuri pranoksta antraštes. Atsisiųskite „Euronews“ programėlę, kad kasdien gautumėte įspėjimą apie šią ir kitas naujienas. Jis pasiekiamas „Apple“ ir „Android“ įrenginiuose.

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer