Pirmadienį Vilniuje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai paragino tarptautinę bendruomenę „patraukti Lukašenkos režimą atsakingu už prekybą žmonėmis“.
Baltijos šalių vadovai, komentuodami dabartinę migrantų krizę prie sienos su Baltarusija ir Lenkija, ragino sugriežtinti ES prieglobsčio politiką, o iki šiol nenorėjusią ES vykdomąją valdžią teikti „adekvačią ES finansinę paramą fizinėms kliūtims ir infrastruktūrai kurti“. .
„Matome, kaip prastėja situacija Lietuvos pasienyje. Ši situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų ir veiksmų Europos ir tarptautiniu lygiu. Didėjanti grėsmė pasienyje su Baltarusija yra ne tik Lietuvos ir Lenkijos problema. Saugome išorės ES ir NATO sienų“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Nausėda pridūrė, kad Lietuva yra pasirengusi paremti Lenkiją, jei ji aktyvuotų NATO 4 straipsnį prašydama konsultacijų, o tai gali padaryti bet kuri valstybė narė, jei mano, kad jos „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“ iškilo pavojus.
Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai susitiko ir susitarė, kad jiems taikomos sankcijos, nukreiptos prieš Lukašenką ir jo sąjungininkus, bus išplėstos, įtraukiant asmenis ar įmones, skatinusias kirsti sieną.
Po susitikimo su ministrais ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas pareiškė, kad naujosios sankcijos nukentės „pakankamai svarbiam skaičiui“ asmenų ir subjektų už „nelegalaus sienos kirtimo į ES palengvinimą“.
„Išplėsdami sankcijų apimtį galėsime nukreipti į tuos, kurie atsakingi už pažeidžiamų migrantų išnaudojimą“, – pridūrė Borrellas.
Diplomatai teigė, kad naujos nuobaudos turėtų būti taikomos maždaug 30 Baltarusijos pareigūnų, valstybinei oro linijų bendrovei ir kelionių agentūroms.
Šimtai migrantų pirmadienį atsidūrė sienos kirtimo punkte ir negalėjo eiti pirmyn ar atgal tarp Lenkijos ir Baltarusijos.
Jie atvyko tikėdami, kad siena yra atvira, tačiau jų viltys greitai žlugo.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, grasinęs kerštu dėl naujų sankcijų, tvirtina, kad jo žmonės bando sugrąžinti įstrigusius migrantus, tačiau daugelis jų atsisako vykti.
„Nėra priežasties“ tikėti Lukašenka
„Šioje srityje vyksta aktyvus darbas, siekiant įtikinti žmones – prašau, grįžkite namo. Bet niekas nenori grįžti”, – sakė A. Lukašenka, pareiškusi, kad Baltarusija nenori, kad situacija pasienyje peraugtų į „konfliktą”.
Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis perspėjo, kad Briuselis „nėra pagrindo“ tikėti Lukašenka.
Baltarusijos vadovas taip pat pasiūlė, kad jei Lenkija nesuteiks „humanitarinio koridoriaus“, Minskas galėtų nuskraidinti migrantus į Vokietiją per savo valstybinę oro liniją „Belavia“.
„Jus prireikus, į Miuncheną išsiųsime savo lėktuvais“, – pridūrė A. Lukašenka.
Lenkijos vidaus reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Baltarusijos pajėgos atveda grupes migrantų į Kuznicos sienos perėjimą, ir paskelbė kitą mėnesį pradėsianti statyti pasienio sieną.
Baltarusijos valstybės sienos komitetas atmetė kaltinimą, teigdamas, kad migrantai „savarankiškai susiorganizavo“ ir kad Baltarusijos pasieniečiai dalyvauja „saugumui užtikrinti“.
Lukašenka ne kartą perspėjo, kad Baltarusija ginsis, jei bus įvestos naujos sankcijos.
Baltarusija susidūrė su ES sankcijų bangomis, reaguodama į susidorojimą su opozicija po praėjusių metų prezidento rinkimų ir Lukašenkos sprendimo Šių metų pradžioje sulaikė „Ryanair“ skrydį Minske, norėdamas sulaikyti žurnalistą Romaną Protasevičių.
A.Lukašenka iki šiol augančią Baltarusijos izoliaciją atlaikė padedama Maskvos, kuri ir toliau gina Baltarusijos lyderį.
Migrantų repatriacijos skrydžiai
Baltarusijos duomenimis, migrantų stovykloje yra apie 2000 žmonių, įskaitant nėščias moteris ir vaikus.
Tačiau Lenkija teigia, kad pasienyje yra nuo 3000 iki 4000 migrantų. Ji atsisakė įsileisti migrantus ir sekmadienį sulaikė 50 jiems atvykusių į šalį.
Varšuva apkaltino Baltarusiją trukdant migrantams išvykti.
„Belavia“ paskelbė, kad Artimųjų Rytų šalių piliečiams jų prašymu buvo uždrausta skraidyti iš Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.
Pirmadienį pranešė Irako vyriausybė pirmasis skrydis, skirtas repatrijuoti savo piliečius, esančius tarp migrantų, įstrigusių prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos ketvirtadienį bus organizuojamas „savanoriškais pagrindais“.
Lenkijos Palenkės regiono vietos policija pranešė, kad lapkričio 15 d. per patikrinimus keliuose buvo sulaikyti keturi europiečiai dėl „padėjimo nelegaliai kirsti sieną“.
Pagalbos agentūros mano, kad iki šiol žuvo mažiausiai 10 migrantų, ir perspėjo apie humanitarinę krizę, kuri kils temperatūrai nukritus žemiau nulio.
