Trečiame pagal dydį Lietuvos mieste, Klaipėdoje, vairuodamas taksi Antanas Jonauskas pajunta tikrą poveikį Baltijos tautos, kaip bloko labiausiai nuo Europos infliacijos krizės nukentėjusios šalies, statuso.
„Už vieną eurą dabar užkandžiui nenusipirksi net pakelio skrudintų žemės riešutų. Kainos tiesiog nekontroliuojamos ir nėra vilties, kad viskas greitai pagerės“, – sakė jis.
Eurostato duomenimis, kovo mėnesį Lietuvoje buvo didžiausias ES infliacijos lygis – 15,7 proc., kurį lėmė energijos sąnaudos, kurios vien per pastarąjį mėnesį Europoje išaugo beveik 13 proc.
Lietuva išsiskiria aukščiausia to kraupaus reitingo lydere, o daugumos piliečių mintyse sukasi sparčiai kylančios prekių kainos, kol euras vis šlubuoja.
Jonausko taksi įmonė padidino tarifus, tačiau jo pajamos sustojo dėl daugybės problemų, su kuriomis šalis susidūrė per pastaruosius kelerius metus.
„Šiais laikais matau daug mažiau keleivių. Dėl emigracijos miestas apčiuopiamai nukraujavo. COVID-19 visi buvo užrakinti namuose, kai kurie žmonės vis dar bijo sėsti į taksi“, – sakė jis.
„Sankcijos reiškia, kad daugiau nematysime rusų ir baltarusių turistų, o miestą užtvindę ukrainiečiai gniaužia centus. Tai nauja realybė“.
„Pamišęs kalneliai“
Infliacija, kurią daugiausia skatino išaugusios energijos ir maisto kainos, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 1,5%, o kovą sudarė 15,7%, o tai yra didžiausia nuo 1996 m. spalio mėn.
Būstas ir komunalinės paslaugos pabrango 37,5%, maistas ir gėrimai – 17,1%, o transporto išlaidos išaugo 22,1%. Kas mėnesį vartotojų kainos kovo mėn. padidėjo 2,4 % ir vėl buvo didžiausias nuo 2009 m. sausio mėn. dėl padidėjusių visko – nuo degalų iki drabužių iki pieno produktų – kainų.
Prie Baltijos jūros esančios Palangos kurorto užeigos savininkas Arturas Timukas teigė, kad jam nuolat tenka atnaujinti valgiaraščius, kad jie atspindėtų augančias kainas, kurias jis moka tiekėjams.
„Kiekvieną kartą, kai žmona skambina tiekėjams, jaučiuosi nesmagiai – žinau, kad išgirsime naujų, didesnių skaičių“, – sakė Timukas.
Tuo tarpu vietos statybų įmonės savininkas, prisistatęs Mariumi, sakė, kad statybų sektorius yra „beprotiškame kalnelyje“.
„Kiekvieną vakarą eidamas miegoti negaliu būti tikras, kad ryte viskas bus taip pat“, – sakė jis.
Karas Ukrainoje paveikė ne tik medžiagų kainas ir tiekimo grandinę apskritai, bet ir darbo jėgos samdymą. Darbuotojai dažnai reikalauja sudaryti sutartis, pagal kurias jų atlyginimai būtų susieti su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis.
„To nepadarys joks statybininkas, todėl turiu sugalvoti kitų lengvatų ir paskatų. O tie, kurie nesaistomi sutarčių, nori, kad atlyginimas būtų peržiūrimas kone kas savaitę, priderinant jį prie infliacijos“, – sakė Marius.
Moderniausius elektrinius vežimėlius renkančios įmonės UAB „Ostara“ savininkas Darius Antanaitis „Euronews“ sakė, kad rekordinė infliacija Lietuvoje kyla dėl šalies nesugebėjimo pasigaminti pigios elektros.
„Lietuvos sprendimas iki įstojimo į ES uždaryti atominę elektrinę buvo didžiausia klaida“, – sakė jis. Nestatyti naujų buvo dar viena klaida, – tvirtino Antanaitis.
„Jei būtume to siekę, dabar elektra būtų daug pigesnė, o atominės stoties Baltarusijoje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus, nebūtume matę.
Kovodamas su infliacijos poveikiu verslui, kai kuriuos projektus jis atidėjo arba atidėjo, daugiausia dėmesio skirdamas svarbiausiems ir laiku išmokėti atlyginimus.
„Mano kasdienis galvos skausmas yra galvoti, kaip išlaikyti savo komandoje visus aukštos kvalifikacijos specialistus, kuriančius pridėtinę vertę ir kaip kompensuoti jų patiriamus nuostolius dėl augančios infliacijos“, – sakė Antanaitis.
Jis neatmeta galimybės savo įmonėje atlyginimus koreguoti atsižvelgiant į infliaciją – ko šiuo metu pasiūlyti negali. „To dabar prašo daugelis darbuotojų“, – paaiškino jis.
Nacionalinis bankas perspėja, kad karas turės įtakos eksportui
Rekordiškai aukštoms energijos kainoms Lietuvoje praėjusią žiemą namų ūkių šildymo sąskaitos išaugo 100–150 proc.
Per pastaruosius porą metų rusiškų dujų suvartojimas šalyje mažėjo – nuo 32% 2019 metais iki 26% 2021 metais.
Bet Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos buvo viena didžiausių tarp Europos šalių prieš Rusijos invaziją į Ukrainą vasario 24 d. Pasak ekspertų, pernai šalis už Rusijos naftą, dujas ir elektrą sumokėjo daugiau nei 3 mlrd.
Lietuvos banko „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos dar visai neseniai buvo „ko gero didžiausia ES“.
Tai atsispindi tarptautinės prekybos skaičiais, rodančiais, kad šalis importuoja kur kas daugiau naftos, dujų ir elektros nei eksportuoja.
„Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį prekybos naftos produktais deficitas viršijo 400 mln. eurų, o už elektrą – apie 300 mln. eurų – apie 400 mln. eurų“, – kovo pradžioje BNS sakė Mauricas.
Prasidėjus karui, Lietuva viena pirmųjų ES valstybių paskelbė atsisakiusi rusiškų dujų ir elektros.
Šalies nacionalinis bankas teigė, kad tiesioginis poveikis šalies ekonomikai bus ribotas dėl sumažėjusių ryšių su Rusija.
Tačiau ji pripažino, kad Kremliaus agresija Ukrainoje neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką dėl sumažėjusio eksporto, galimo žaliavų importo sutrikimo, kylančių energijos kainų.
Tai ypač problematiška turint omenyje, kad eksportas į Rusiją, taip pat į Ukrainą ir Baltarusiją sudaro apie 15 proc. visos šalies.
„Visiškas eksporto į šias rinkas praradimas 2022 m [through] 2024-ieji lemtų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą iki trijų procentinių punktų“, – teigiama Lietuvos banko pranešime.
„Tikėtina, kad importo iš šių šalių apribojimai sukels laikinus gamybos sutrikimus dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau net ir radus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo kaštai bus didesni“, bankas pasakė.
Karo Ukrainoje ekonominės pasekmės kitoms Lietuvos eksporto partnerėms lems visuminės užsienio paklausos mažėjimą, o tai pablogins eksporto augimo perspektyvas, perspėjo šalies centrinis bankas.
Nafta ir gamtinės dujos toliau brangsta dėl Vakarų šalių atsisakymo pirkti Rusijos išteklius, o tai lems visų ekonomikos sektorių elektros, šildymo ir transporto sąnaudas.
Bankas teigė, kad tai dar labiau padidins vartotojų kainų infliaciją, kurią sušvelninti galėtų tik staigesnis energijos kainų kritimas biržose. Be šių veiksnių, Lietuvos darbo rinkai įtakos gali turėti ir didėjantis ukrainiečių pabėgėlių srautas į Lietuvą.
Kritikai tvirtina, kad vyriausybė karą laiko atitraukimu nuo ekonominių bėdų
Analitikai teigia, kad infliacija kartu su besitęsiančia pandemija, migrantų krize 670 kilometrų Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje bei neišvengiamomis sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pasekmėmis šalies ekonomikai atsilieps prieš šalies liberalų-konservatorių vyriausybę.
Tačiau kaltės žaidimą kol kas užgožia karas Ukrainoje.
Kritimas prieš valdančiąją koaliciją neišvengiamas, „Euronews“ sakė Vilniaus Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas.
„Karui pasibaigus ir Ukrainai išaiškėjus nugalėtoja, vyriausybę ims persekioti infliacijos ir smukusios ekonomikos klausimas. Ji neturi daug ką pasakyti, be teisinantis globaliais procesais ekonomikoje, karu ir pandemija. “, – sakė Dumbliauskas.
Opozicijos deputatas iš „Ūkininkų ir žaliųjų“ frakcijos Dainius Kepenis „Euronews“ sakė, kad vyriausybė, kuri, anot jo, visą kadenciją kankino menką paramą, „negalėjo tikėtis geresnės nuotaikos“ nei karas.
„Kai tai prasidėjo, daugelio ministrų kabineto narių ir valdančiųjų parlamentarų akys buvo linksmos, o ne ašarojančios. Tai pastebėjimas, kurį padarė daugelis. Situacija Ukrainoje vyriausybei suteikė taip reikalingą atokvėpį nuo visų galvos skausmų ir leido sušluoti opias problemas po kilimėliu, motyvuojant karu“, – tvirtino Kepenis.
Vasario 24 dieną Lietuvoje paskelbta nacionalinė nepaprastoji padėtis – priemonė, kritikų nuomone, neadekvati ir vyriausybei palanki – pratęsta iki birželio pabaigos, nes ji vis dar būtina, kol tęsiasi žiauri Rusijos karinė agresija Ukrainoje. pasak parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen.
Tuo tarpu daugeliui kyla klausimas, ar yra išeitis iš finansų krizės ir kada gali atsirasti ekonomikos atsigavimo ženklų.
Mauricas sako, kad infliacija Lietuvoje aukščiausią tašką turėtų pasiekti gegužę arba birželį, o vėliau defliacija – 2023 m.
Anot jo, infliaciją lemtų griežtesnė fiskalinė ir pinigų politika išsivysčiusiose šalyse, mažėjantis spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms bei numatomas energijos išteklių ir kitų žaliavų kainų kritimas.
Tačiau daugelis lieka skeptiški. „Blogiausia dar laukia. Pamatysi“, – sakė klaipėdietis taksistas Antanas Jonauskas.
