Europos išlaidos gynybai pirmą kartą per septynerius metus padidėjo, atskleidė nauji skaičiai, baiminantis dėl Rusijos agresijos Baltijos šalyse.
NATOEuropos valstybių armija išleido maždaug 1,46 proc BVP gynybos srityje pernai – nuo 1,45 proc. 2015 m. ir pirmą kartą nuo 2009 m.
Šį žygį paskatino Latvija, Lietuva ir kiek mažesniu mastu Estija – trys iš šešių šalių, kurios padidino išlaidas, palyginti su prieš septynerius metus.
Analitikai teigia, kad po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos trys Baltijos respublikos didina išlaidas ginklams ir karinei įrangai.
Trijulė buvo aneksuota Sovietų Sąjungos 1940 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tačiau 1991 m., žlugus komunizmui, atgavo nepriklausomybę.
Tačiau, nors Baltijos šalys paskatino išlaidų padidėjimą tarp NATOEuropos šalyse daugumoje valstybių 2016 m., palyginti su praėjusiais metais, išlaidos padidėjo tik nežymiai.
Tai įvyko po to, kai paskambino naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas NATO paseno per jo rinkimų kampaniją ir ragina šalis išleisti bent 2 proc BVP gynyboje.
JAV išleido 3,61 proc BVP gynyboje 2016 m., o tik keturi iš NATOEuropos narės – Estija, Graikija, Lenkija ir Didžioji Britanija – pasiekė dviejų procentų ribą.
„Pažanga padaryta, bet darbas dar toli gražu neatliktas, mes vis dar neturime sąžiningo naštos pasidalijimo mūsų aljanse“, NATO– sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Realu, kad visi sąjungininkai pasieks dviejų procentų tikslą.
Stoltenbergas sakė, kad Rumunija šį tikslą turėjo pasiekti šiemet, o Lietuva ir Latvija – 2018 metais.
„Tai ne tik Jungtinių Valstijų ir prezidento Trumpo skambutis. Europa yra suinteresuota daugiau išleisti gynybai. Turime nueiti ilgą kelią, bet bent jau po daugelio metų nuosmukio dabar pradedame matyti augimą.
