Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį surengs už uždarų durų posėdį dėl „Ryanair“ lėktuvo nukreipimo į Baltarusiją ir po to įvykusio žurnalisto suėmimo, pranešė „Euronews“.
Keletas diplomatų teigė, kad susitikimo, kuris bus virtualus, reikalavo Prancūzija, Airija ir Estija.
Prancūzija kartu su JAV, Jungtine Karalyste, Kinija ir Rusija yra nuolatinė Saugumo tarybos narė. Airija ir Estija šiemet yra nenuolatinės narės.
Tai įvyko po to, kai Europos Sąjungos lyderiai susitarė dėl sankcijų Baltarusijai, įskaitant draudimą jos oro linijoms naudotis bloko oro erdve ir oro uostais.
ES lyderiai taip pat pareikalavo nedelsiant paleisti žurnalistą Romaną Protasevičių, pagrindinį autoritarinio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos priešą.
„Netoleruosime, kad galima bandyti žaisti rusišką ruletę su nekaltų civilių gyvybėmis“, – sakė ES Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, pirmininkavęs ES susitikimui.
ES lyderiai priėmė sprendimą pirmadienį įvykusiame nepaprastajame viršūnių susitikime ir tikimasi, kad sankcijas įgyvendins, kai tik tai leis teisminiai procesai.
Vienas diplomatas sakė naujienų agentūrai AFP, kad bet kokiai Saugumo Tarybos deklaracijai greičiausiai priešinsis Baltarusijos sąjungininkė Rusija.
„Ataka prieš demokratiją“
„Tai ataka prieš demokratiją“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Tai išpuolis prieš žodžio laisvę. Ir tai yra išpuolis prieš Europos suverenitetą. Ir šis piktinantis elgesys reikalauja tvirto atsakymo.”
Von der Leyenas pridūrė, kad 3 milijardų ES investicijų ir ekonomikos paketas Baltarusijai bus atidėtas, kol Baltarusija „pasivers demokratine“.
JAV prezidentas Joe Bidenas vėlai pirmadienį pareiškė, kad jis paprašė savo komandos parengti tinkamas galimybes patraukti atsakingus asmenis, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, kitais sąjungininkais ir partneriais bei tarptautinėmis organizacijomis.
„Jungtinės Valstijos prisijungia prie viso pasaulio šalių ragindamos jį paleisti, taip pat šimtus politinių kalinių, kuriuos neteisingai sulaikė Lukašenkos režimas“, – sakoma Bideno pareiškime.
Protasevičius pasirodo vaizdo įraše
Toks sprendimas priimtas po to, kai Baltarusijoje sulaikytas žurnalistas Romanas Protasevičius pirmadienį „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad jo sveikata yra gera, tačiau yra laikomas Minsko kardomojo kalinimo įstaigoje.
Tvirtai suspaudęs rankas ir tamsia žyme ant žurnalisto kaktos, Protasevičius prisipažįsta pernai prisidėjęs prie masinių protestų Minske organizavimo.
Netrukus po vaizdo įrašo paskelbimo žurnalisto sąjungininkai užsiminė, kad vaizdo įrašas greičiausiai buvo padarytas per prievartą, o Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Thiskanouskaya socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Taip atrodo Ramanas, patiriamas fizinio ir moralinio spaudimo“. Jo vardo rašyba baltarusiškai.
„Reikalausiu nedelsiant paleisti Ramaną ir visus politinius kalinius“, – sakė Thiskanouskaya.
Kas nutiko?
Protasevičiaus sulaikymas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o Europos Komisijos prezidentas perspėjo, kad Baltarusija už savo veiksmus susidurs su „sunkiais padariniais“.
„Bus labai stiprus atsakymas, nes tai piktinantis elgesys, o Lukašenka ir jo režimas turi suprasti, kad tai turės rimtų pasekmių“, – pirmadienį žurnalistams sakė Ursula von der Leyen.
Pasak jos, ES vadovai aptars tolesnes sankcijas, įskaitant režimą finansuojantiems verslo ir ūkio subjektams bei Baltarusijos aviacijos sektoriui po skrydžio „užgrobimo“.
Baltarusija privertė sekmadienio Ryanair skrydį FR4978 iš Atėnų į Vilnių nukreipti prieš sulaikant Protasevičių.
26 metų Protasevičius yra Baltarusijoje susirašinėjimo programėlių kanalo, kuris buvo pagrindinis informacijos kanalas, skirtas Baltarusijos autoritarinio prezidento oponentams, įkūrėjas.
Baltarusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad prezidentas Aleksandras Lukašenka asmeniškai įsakė naikintuvui MiG-29 lydėti „Ryanair“ lėktuvą į Minsko oro uostą.
Jame teigiama, kad lėktuvui esant virš Baltarusijos teritorijos buvo gautas grasinimas bomba; Vėliau pareigūnai sakė, kad laive sprogmenų nerasta.
Europos Sąjunga, JAV ir JK pasmerkė Baltarusijos sekmadienį nukreiptą skrydį siekiant suimti Protasevičių.
„Ryanair“ sekmadienį paskelbtame pareiškime nurodė, kad „pranešė atitinkamoms nacionalinėms ir Europos saugos ir saugumo agentūroms“ po to, kai buvo nukreipta į Baltarusiją, ir atsiprašė visų nukentėjusių keleivių „dėl šio apgailėtino vėlavimo, kurio Ryanair negalėjo kontroliuoti“.
Baltarusija tvirtina, kad už „Ryanair“ skrydžių nukreipimo buvo „Hamas“ susprogdinimo grėsmė
Baltarusija pirmadienį pareiškė gavę žinią iš palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“, grasinančios susprogdinti į Lietuvą nukreiptą skrydį virš Baltarusijos oro erdvės, nebent Europos Sąjunga pasmerks Izraelį dėl konflikto Gazos Ruože.
Baltarusijos transporto ministerijos direktorius Artemas Sikorskis sakė, kad pranešime buvo rašoma: „Mes, „Hamas“ kariai, reikalaujame, kad Izraelis nustotų šaudyti į Gazos sektorių.
„Reikalaujame, kad Europos Sąjunga nutrauktų savo paramą Izraeliui (…), jei mūsų reikalavimai nebus patenkinti, virš Vilniaus sprogs bomba („Ryanair“ lėktuve).
Sikorskis kalbėjo sulaukęs pasaulinio pasmerkimo po to, kai Baltarusija privertė iš Atėnų į Lietuvą skristi į Minską, kuriuo garsus baltarusių disidentas nusileido. Tada Romanas Protasevičius buvo išlydėtas iš lėktuvo ir suimtas.
Anksčiau pirmadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad šalies valdžia veikė „visiškai pagal tarptautines taisykles“ ir apkaltino Europą šio incidento politizavimu.
„Esame nustebinti, kad kai kurios šalys ir Europos struktūros padarė atvirai karingus pareiškimus“, sakė atstovas Anatolijus Glazas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat kritikavo Vakarų atsaką su atstove spaudai Marija Zacharova rašyti Facebook’e: „Sukrečia, kad Vakarai incidentą Baltarusijos oro erdvėje vadina „šokiruojančiu“.
Ji apkaltino Vakarų šalis veidmainiavimu, motyvuodama „smurtiniais pagrobimais, priverstiniais nusileidimais ir neteisėtais areštais“.
Praėjusį lapkritį Baltarusijos saugumo tarnybos (KGB) įtraukė Protasevičių į „teroristinėje veikloje dalyvaujančių asmenų“ sąrašą. Jis buvo vienas iš kanalo „Nexta Telegram“, kuris vaidino pagrindinį vaidmenį protestų bangoje Baltarusijoje prieš prezidento Lukašenkos, kuris šias pareigas eina nuo 1994 m., perrinkimą 2020 m., vienas įkūrėjų.
Kaip reagavo Europa ir JAV?
Briuselis pranešė, kad iškvietė Baltarusijos ambasadorių prie ES Aleksandrą Michnevičių reikalauti paleisti žurnalistą.
„Ambasadorius Michnevičius buvo informuotas apie griežtą ES institucijų ir ES valstybių narių pasmerkimą prievartos aktui, kuriuo Baltarusijos valdžia kėlė pavojų keleivių ir įgulos saugumui“, – rašoma ES užsienio reikalų tarnybos pranešime.
„Generalinis sekretorius Sannino perdavė ES poziciją, kad piktinantys Baltarusijos valdžios veiksmai yra dar vienas akivaizdus bandymas nutildyti visus opozicijos balsus šalyje, ir pareikalavo nedelsiant paleisti poną Protasevičių“.
Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellas sakoma pranešime areštas yra „dar vienas akivaizdus Baltarusijos valdžios bandymas nutildyti visus opozicijos balsus“.
„Vykdydami šį prievartos veiksmą Baltarusijos valdžia sukėlė pavojų keleivių ir įgulos saugumui. Turi būti atliktas tarptautinis šio incidento tyrimas, siekiant nustatyti bet kokius tarptautinių aviacijos taisyklių pažeidimus”, – pridūrė jis.
Lietuva teigė, kad Baltarusija, nukreipdama lėktuvą, iš tikrųjų laikė įkaitais ES piliečius.
„Visa ES buvo žiauriai užpulta ir turi reaguoti griežčiausiu būdu“, – pareiškė jos Užsienio reikalų ministerija.
Ji paragino 27 šalių bloką apsvarstyti galimybę paskelbti bendrą ES rekomendaciją vengti patekti į Baltarusijos oro erdvę.
Ji taip pat nori, kad Tarptautinė civilinės aviacijos institucija atimtų iš Baltarusijos narystę.
JAV valstybės sekretorius Anthony’is Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas „griežtai smerkia“ Baltarusijos režimo „įžūlų ir šokiruojantį veiksmą nukreipiant komercinį skrydį suimti žurnalistą“.
„Reikalaujame tarptautinio tyrimo ir derinamės su savo partneriais dėl tolesnių veiksmų“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Ir Briuselis, ir Vašingtonas ragino nedelsiant paleisti Protasevičių.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pareiškė, kad Londonas „derina veiksmus su mūsų sąjungininkais“. „Šis nepaprastas Lukašenkos veiksmas turės rimtų pasekmių“, – sakė jis.
Euronews pirmadienį ES viršūnių susitikimo kuluaruose kalbėjosi su Kipro prezidentu.
„Tai visiškai nepriimtina. Tai valstybės piratavimas”, – sakė Nicos Anastasiades.
„Šie autoritariniai režimai turėtų gauti pamokas, pamoką ar stiprią žinią, kad tokie veiksmai yra nepriimtini prieš žmogaus teises ar tarptautinę tvarką, todėl jie turėtų gauti tvirtą, tvirtą žinią. Kad panašūs veiksmai yra nepriimtini”, – sakė jis. .
Koks šios istorijos fonas?
Protesto judėjimas kilo po 2020 m. rugpjūčio mėn. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų šalys pripažino nesąžiningais.
Per kelias savaites trukę protestai Minske ir kituose miestuose susirinko dešimtims tūkstančių žmonių – didžiulė mobilizacija 9,5 mln. gyventojų turinčiai šaliai.
Tačiau protestai pamažu žlugo dėl masinių areštų ir policijos smurto, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės, o aktyvistams ir žurnalistams buvo skirtos griežtos įkalinimo bausmės.
ES iki šiol taikė sankcijas aukšto rango Baltarusijos pareigūnams, įskaitant Lukašenką, dėl kaltinimų sukčiavimu rinkimuose ir smurtinėmis represijomis prieš protestuotojus. Šias sankcijas sudaro draudimas keliauti į ES ir turto įšaldymas 88 asmenims ir 7 subjektams.
Iš šalies į Lenkiją pabėgusiam Protasevičiui gresia kaltinimai, už kuriuos gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
Ištremta Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Tsikhanouskaya paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją pradėti tyrimą.
„Visiškai akivaizdu, kad tai specialiųjų tarnybų operacija, kuria siekiama užgrobti orlaivį, siekiant sulaikyti aktyvistą ir tinklaraštininką Romaną Protasevičių“, – sakoma jos pranešime. „Ne vienas žmogus, skrendantis virš Baltarusijos, negali būti tikras dėl savo saugumo“.
