ES pradeda bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl Kinijos tariamo prekių iš Lietuvos nukreipimo dėl Vilniaus santykių su Taivanu.
Briuselis teigia, kad Pekinas, atsisakydamas importuoti prekes iš ES valstybės narės, vykdo „diskriminacinę praktiką“ prieš Lietuvą.
Kinijos užsienio reikalų ministerija gruodį paneigė, kad blokuoja importą iš Lietuvos.
„PPO bylos iškėlimas nėra žingsnis, kurį žengiame lengvabūdiškai. Tačiau po pakartotinių nesėkmingų bandymų dvišališkai išspręsti problemą nematome kito kelio, kaip tik prašyti PPO ginčų sprendimo konsultacijų su Kinija”, – sakė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis. .
„ES yra pasiryžusi veikti kaip viena ir greitai imtis veiksmų prieš PPO taisykles pažeidžiančias priemones, kurios kelia grėsmę mūsų bendrosios rinkos vientisumui.
„Mes lygiagrečiai dedame diplomatines pastangas, kad padėtis būtų deeskaluota“.
Kaip prasidėjo Kinijos ir Lietuvos ginčas?
Pernai lapkritį Taivanas atidarė de facto ambasadą Lietuvos sostinėje Vilniuje savo vardu, o tai sukėlė piktą Pekino atsaką, kuris tai apibūdino kaip „itin žiaurų poelgį“.
Šis žingsnis paskatino Kiniją sumenkinti savo santykius su Baltijos šalimi, nes Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi.
Šaltinių teigimu, ES surinko „pagrįstų įrodymų“, kurie, jos teigimu, suteikia Briuseliui pasitikėjimo, kad ji gali laimėti bylą PPO.
Iš esmės reikia įrodyti, kad neva Kinijos įmonių ir muitinės administracijos vykdomas lietuviškų prekių apgraužimas yra susijęs su Pekino vykdoma vyriausybės politika.
Briuselis palaikė Vilnių viso ginčo metu, o veiksmų PPO imamasi vienbalsiai pritarus visoms ES šalims.
„Visos valstybės narės pritarė vieningai – pasakojama ne apie tai, kad tai yra Kinijos ir Lietuvos ginčas, o Kinija prieš ES bendrąją rinką“, – „Euronews“ sakė šaltinis iš ES.
„Gali būti, kad ateityje bus atskleistos kitos šalys, todėl čia yra „prisirišti prie bendrosios rinkos ir kas bus kitas“.
„Kuriame bylą, bet tai tikriausiai yra ledkalnio viršūnė, nes įmonės nepasireikš, nes vis dar turi vilties užsiimti verslu ateityje ir bijo atpildo“.
Prekybos poveikis
Remiantis 2020 m. gruodžio ir 2021 m. gruodžio mėn. duomenimis, dėl priemonių Kinijos importas iš Lietuvos sumažėjo 91 proc.
Kai kurie įrodymai, į kuriuos Briuselis pagrįsdamas savo argumentus, bus tai, kad Lietuvos eksportuotojai negalės perdirbti prekių administracinio proceso metu.
Dažniausiai pranešama apie techninę problemą, kai pasirodo klaidos pranešimas.
Be to, eksportuotojai teigia nebegalintys muitinės svetainėje pasirinkti „Lietuva“ įforminimui arba negalintys įterpti informacijos, jei ji yra iš Lietuvos įmonės.
Kitais atvejais Kinijos importo ir eksporto įmonės tiesiog atšaukė užsakymus Lietuvos pardavėjams.
Tiek Vilnius, tiek Briuselis šiuo klausimu bandė susitarti su Pekinu dvišaliais būdais. Kinija neigia, kad tokia politika egzistuoja.
Kinijos pareigūnai savo kolegoms Europoje sako, kad problemos, nors ir susijusios tik su lietuviškomis prekėmis, yra „techninių nesklandumų“ pasekmė.
„Tai yra politinis prekybos ginklavimas“
„Tai panašu į 2020 m. priimtą sprendimą su Australija, kai Australija iškišo sprandą dėl skaidrumo dėl COVID viruso, o paskui pradėjo tą patį – uždraudė Australijos vyną ir pan.“, – „Euronews“ sakė buvęs PPO generalinis direktorius Pascalis Lamy.
„Tai buvo prekybos priemonė, kurią nusprendė Kinija, bet nėra prekybos pagrindo tai padaryti, tai yra politinis prekybos ginklavimas.
„Tikrasis raktas į klausimą ir tai, kaip ES gali laimėti bylą, yra tai, kad PPO kolegija nuspręs, kad tai buvo Kinijos priimtas valstybės sprendimas.
„Jei ES laimės bylą – o tai tikriausiai ir laimės – Kinija turės panaikinti priemonę“, arba ES gali įvesti atsakomąsias priemones, tokias kaip tarifai, sako Lamy.
Tačiau jis sutinka su Briuselio skaičiavimu, kad ES laimės bylą ir klausimas gali būti sėkmingai išspręstas, nors ir prireiks daugiau nei 18 mėnesių.
„Kinija yra tarp PPO narių, kurios sutiko išlaikyti sistemą; PPO yra labai svarbi Kinijai“, – sako Lamy.
Jis atkreipia dėmesį, kad valstybė gali imtis tam tikrų prekybos priemonių, remdamasi nacionaliniu saugumu, tačiau Kinijai ginčytis, kad Lietuva kelia grėsmę Kinijai, būtų „per viršų“.
Briuselis neturėjo kito pasirinkimo
„Kinijos sistema yra daug labiau statistinė – sunku atskirti, kas yra valstybė, o kas privati politika“, – sakė Holgeris Hestermeyeris, Londono King’s College tarptautinės ir ES teisės profesorius.
„Jie griežtai gina vienos Kinijos politiką ir dėl to yra nusiminę. Jei kinai mano, kad tai susiję su Vienos Kinijos politika, aš manau, kad mažiau tikėtina, kad jie laikysis PPO sprendimo.
„Tai taip pat rodo, kad daugiašalė sistema yra netvirta.
Hestermeyeris sako, kad Briuselis neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pradėti bylą, nes neturi kito kelio, išskyrus PPO.
