Lietuviai yra daugiausiai girtaujantys pasaulyje ir jų girtavimas nerodo lėtėjimo požymių, atskleidžia nauji duomenys.
Remiantis naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2016 m. vienam žmogui jie išmetė vidutiniškai 18,2 litro gryno alkoholio, palyginti su 14,9 litro daugiau nei prieš dešimtmetį.PSO).
Tai tiek pat, kiek 910 didelių alaus (500 ml) arba vidutinių taurių vyno (152 ml) per metus arba dvi su puse dienos.
Tačiau šalis atsisako bendrai europietiškai mažėjančio vartojimo tendencijai, nes vyriausybės yra nukreiptos į alkoholinių gėrimų kainas, prieinamumą ir rinkodarą.
Kaip lyginamas gėrimo lygis visoje Europoje
Tai rodo šalių vienam asmeniui suvartojamo alkoholio kiekį 2016 m., jei visi gėrimai buvo dideli alaus bokalai (500 ml).
Lietuviai išgėrė 910 didelio alaus ekvivalento.
Vienas alaus bokalas atitinka 100 didelių alaus rūšių.
Lietuvos alkoholio problema
Lietuvos gėrimų emisija per pastarąjį dešimtmetį augo sparčiausiai ES – pernai suvartojama 3,3 litro, palyginti su trejų metų vidurkiu 2003–2005 metais.
Siekdama išspręsti šią problemą, vyriausybė uždraudė prekybą alkoholiu degalinėse ir padidino akcizus, todėl 2015 m. svaigalų pardavimas sumažėjo, teigiama „Euromonitor International“ ataskaitoje.
Tačiau vartojimo lygis išliko aukštas.
„Lietuva, kaip ir kaimyninės šalys Latvija, Estija ir Lenkija, priklauso Šiaurės šalims, kur 90 procentų alaus išgeriama namuose, o Graikijoje, Airijoje, Maltoje, Portugalijoje ir Ispanijoje daugiau nei 60 procentų alaus išgeriama baruose“, – rašoma pranešime. sakoma Europos Komisijos finansuotoje ataskaitoje apie Lietuvos gėrimo kultūrą.
„Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai vartoja tokį didelį kiekį alkoholio, yra psichinė
visuomenės sveikata tikrai bloga: žmonės jaučiasi nelaimingi ir geria alkoholį kaip alternatyvą, kad pasijustų geriau. Lietuviai, ypač vyrai, alkoholį vartoja kaip atsipalaidavimo būdą – tiki, kad gėrimai padeda pamiršti rutiną.
Europa pirmauja pasaulyje girtavimo srityje
Nors Lietuvoje vartojimas auga, daugumoje kitų ES šalių jis mažėja, teigia PSO duomenis.
Nepaisant to, regione vis dar geriama dvigubai daugiau nei kitose pasaulio dalyse, sakė Europos alkoholio politikos aljanso generalinė sekretorė Mariann Skar, kuri paragino Europos Sąjungą labiau stengtis užtikrinti, kad alkoholiniuose gėrimuose būtų pateikiama informacija apie sudedamąsias dalis ir maistingumą.
„Europa turi alkoholio problemą ne tik dėl vartojimo, bet ir dėl žalos“, – pridūrė ji. „Mūsų daug mirčių nuo alkoholio, kepenų cirozės ir nelaimingų atsitikimų bei traumų.
„Mes taip pat esame gamybos regionas. Taigi tikriausiai yra ir istorinių, ir religinių priežasčių [as to why Europeans drink more] o jei vykstate į Šiaurės šalis, turime seną, nesveikų gėrimų modelį.
Europos regionas, kaip apibrėžta PSO, 2016 m. vienam asmeniui išgėrė 10,3 litro gryno alkoholio, palyginti su Pietryčių Azija – keturis litrus; Afrika, šeši litrai; ir Amerikoje – 8,2 litro.
Mažai žinomas ryšys tarp alkoholio ir vėžio
Vartojimo mažėjimas daugelyje Europos vietų nulemtas vyriausybės įsikišimo, sakė Skaras, kuris išskyrė Prancūziją už pagyrimą sprendžiant šią problemą.
Ji paragino gėrimų pramonę su alkoholiu susijusią riziką sveikatai nurodyti ant butelių, kad vartotojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus.
Rizika apima vėžį. Euronews analizė rodo teigiamą koreliaciją tarp alkoholio vartojimo lygio ir mirčių nuo vėžio atvejų (žr. lentelę).
„Manau, kad žinių apie saitą yra labai mažai“, – pridūrė Skaras. „Stengėmės tai reklamuoti ir priversti gamintojus tai užrašyti ant gėrimų etikečių. Bet tai labai nepopuliari žinutė. Įrodymai yra labai aiškūs, bet sunku juos perteikti.
„Ant gėrimo butelių turi būti informacija apie maistingumą“
Skaras taip pat paragino Europos Sąjungą labiau apsaugoti piliečius nuo alkoholio keliamos rizikos.
„Mes raginame ir raginame imtis daug daugiau veiksmų. Mes norėjome strategijos, pagal kurią jie iš tikrųjų planuotų ir imtųsi lyderystės bei pastūmėtų šalis ir problemas.
„Yra viena paprasta, nuolatinė problema: ženklinimas. Jei perkate pieną ar apelsinų sultis, jums pateikiamas sudedamųjų dalių sąrašas, tačiau alkoholio pramonė netaikoma.
„Aludariai sutiko tai padaryti, iki 2017 metų pabaigos 60 procentų alaus turės šį ženklinimą.
„Tačiau spirito ir vyno pramonė to nenori.
„Europos Komisija pasiūlė ženklinimą, tačiau parlamentas ir valstybės narės 2011 m. jį atmetė. Tada komisija turėjo pateikti ataskaitą 2014 m., kuri buvo pateikta dabar 2017 m., o komisija suteikia pramonei vienerius metus tai padaryti savanoriškai. Sakome, kad savireguliacija neveikia, bet tikiuosi, kad pramonė įrodys, kad aš klystu.
Klausykite viso interviu su Mariann Skar
Jūsų žvilgsnis
Ką manote apie alkoholio suvartojimą Europoje? Ar turite papasakoti istoriją apie alkoholį? El. paštas: chris.harris@euronews.com
