Lietuvos centro dešiniųjų opozicija laimėjo antrąjį parlamento rinkimų turą.
Kadangi pandemijai ir socialinei nelygybei iškilo pagrindinės problemos, partija Tėvynės sąjunga (TS–LKD) ir jos sąjungininkės turėjo puikias sąlygas nugalėti dabartinę centro kairiųjų vyriausybę po stipraus pasirodymo pirmajame parlamento rinkimų ture. įvyko spalio 11 d.
Pirmajame ture 25 procentus balsų surinkusi konservatorių TS–LKD partija TS–LKD naujajame parlamente užėmė 49 mandatus, o premjero Sauliaus Skvernelio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) , pirmajame ture gavusi 17 proc., iš viso iškovojo tik 32 vietas.
Turėdamos 73 mandatus iš 141, centro dešinės partijos turi pakankamai paramos, kad galėtų pradėti derybas dėl koalicijos, kad pakeistų kadenciją baigiančią centro kairiųjų vyriausybę. Perskaičiavus vieną vietą, gali būti, kad vietų skaičius padidės iki 74.
Skvernelis neteko mandato rinkimų apygardoje, bet bus grąžintas į parlamentą vienoje iš partijos sąrašo vietų.
Kampanijos metu konkuruojančios politinės stovyklos daugiausia dėmesio skyrė kovai su epidemija ir ekonominių bei švietimo skirtumų tarp miesto ir kaimo mažinimui Lietuvoje – šalyje, kurioje gyvena 2,8 mln.
Pirmą kartą buvo leista balsuoti automobiliu kaip saugumo priemonių prieš pandemiją dalis. Balsavimo apylinkėse buvo privalomos kaukės ir socialinis atsiribojimas.
Nepaisant rekordinio naujų susirgimų skaičiaus, mirčių skaičius Lietuvoje išlieka gerokai mažesnis už ES vidurkį.
Kalbant apie ekonomiką, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų smukti tik 1,8 procento – tai geriausias rezultatas euro zonoje, skelbia Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri po savo frakcijos pergalės turėtų tapti vyriausybės vadove, pažadėjo paspartinti ekonomikos modernizavimą nuo dabartinio pigios darbo jėgos modelio prie didesnės pridėtinės vertės gamybos.
Šimonytė kritikavo savo varžovą Skvernelį, kad jis neparengė šalies antrajai pandemijos bangai.
Tikimasi, kad tarp jaunų miestiečių populiari 45 metų moteris sieks koalicijos su dviem liberaliomis partijomis, kurių abi taip pat vadovauja moterys, po to, kai jos partija rinkimuose gavo daugiausiai mandatų.
Draudimo bendrovės darbuotojui Simonai Dirsei su pandemija susidoroti padės ankstesnė Šimonytės, kaip finansų ministrės, patirtis sprendžiant pasaulinės finansų krizės padarinius.
„Manau, kad ji dėl savo savybių ir kritinio mąstymo susitvarkytų situaciją geriau nei dabartinė valdžia. Ji yra tvirta, bet taip pat siekia dialogo”, – naujienų agentūrai AFP sakė 33 metų vilnietis.
Premjeras Skvernelis, populiaresnis tarp mažas pajamas gaunančių kaimo rinkėjų, pažadėjo tęsti kovą su socialine nelygybe ir įvesti kasmetinę piniginę priedą, vadinamą „13 mėnesio pensija“ senjorams.
Buvęs šalies policijos vadovas Skvernelis tikėjosi sudaryti koaliciją su potencialiais sąjungininkais socialdemokratais ir populistine Darbo partija.
„Myliu Skvernelį. Jis žada daryti gera žmonėms”, – naujienų agentūrai AFP sakė į pensiją išėjęs vilnietis žurnalistas Vladimiras Vaitnikovas.
Visos didžiosios partijos laikosi vienodų pro-ES ir pro NATO pažiūrų ir palaiko Vilniaus siekį suburti ES šalių paramą Baltarusijos demokratinei opozicijai po ginčytinų prezidento rinkimų kaimyninėje šalyje.
„Tikėtini nedideli koregavimai ES ir užsienio politikoje, nes esama plataus ir tvirto sutarimo dėl pagrindinių krypčių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vilniaus universiteto profesorius Kęstutis Girnius.
