Lietuva pradėjo statyti tvorą prie sienos su Baltarusija, kad atgrasytų trečiųjų šalių migrantus nuo patekimo į šalį.
Vilnius paskelbė nepaprastąją padėtį, kad būtų išspręstas staigus migracijos padidėjimas, kurį Baltarusijos valdžia skatina.
Lietuva, parėmusi Baltarusijos opozicijos veikėjus ir suteikusi jiems prieglobstį, apkaltino savo kaimynę organizuojant sienos kirtimus daugiausia iš Irako, Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykusiems žmonėms.
Dviguba spygliuotos vielos tvora drieksis 550 kilometrų 680 kilometrų ilgio abiejų šalių siena.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė skaičiavo, kad tvoros statyba gali kainuoti iki 41 mln.
Penktadienį Lietuvos pasieniečiai pranešė sulaikę 37 naujus migrantus, todėl bendras nelegalių kirtimų skaičius nuo metų pradžios išaugo daugiau nei 1500, o per visus 2020 metus – tik 81.
Europos Sąjunga pareiškė remsianti savo valstybę narę, kuri jau yra pasistačiusi palapinių stovyklas, kad apgyvendintų didėjantį migrantų skaičių.
Lietuvos ir Baltarusijos santykiai įtempti po ginčijamo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos perrinkimo 2020 metų rugpjūtį.
Balsavimo rezultatai išprovokavo mėnesius trukusius opozicijos protestus ir griežtas Lukašenkos režimo priemones, dėl kurių daugelis aukšto rango veikėjų buvo priversti išvykti į tremtį. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Tikhanovskaja netrukus po rinkimų pabėgo į Lietuvą.
Po to, kai gegužę Baltarusija nukreipė keleivinį lėktuvą į Minską, kad suimtų opozicijos žurnalistą, ES taikė šaliai tolesnes ekonomines sankcijas.
Lukašenka pareiškė, kad jo šalis nutrauks bendradarbiavimą su ES migracijos srityje ir neleis savo šaliai „tapti stovykla“.
„Nieko nelaikysime, – pareiškė jis, – jie ateina ne pas mus, o į šviesią, šiltą ir jaukią Europą.
