Lietuva artėja prie paskutinio prisijungimo prie euro skaičiavimo.
2015 metų sausio 1 dieną šalis taps 19-ąja euro zonos nare. Šis žingsnis įvyko praėjus dešimčiai metų po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą.
Žmonės visoje šalyje stovėjo eilėse prie bankų, norėdami atsikratyti dabartinės valiutos – lito.
Vyriausybės pareigūnai gyrė bendros valiutos naudą.
Premjeras Algirdas Butkevičius šį žingsnį įvardijo kaip vieną pagrindinių savo centro kairiosios valdančiosios partijos laimėjimų per pastaruosius dvejus metus.
„Manau, kad tai padarėme atsakingai, nes nežinau kitos šalies, kurioje visuomenės pasitikėjimas euru būtų pasiekęs 63 procentus“, – sakė jis. „Tai verčia jaustis pozityviai ir laukiu, kada galėsiu išeiti iš mechanizmo, kuriuo litas buvo susietas su euru.
Finansų ministras Rimantas Šadžius akcentavo investicijų postūmį, kurį gali suteikti mažesnės skolinimosi išlaidos.
„Tai pigesni kreditai, pigesnės investicijos, nes eliminuojama valiutos devalvacijos rizika ir apskritai tai yra daugiau pigesnių pinigų“, – paskelbė jis.
Vyriausybė perėjimą laiko politiniu ir geopolitiniu prioritetu. Rusijos persikėlimas į Ukrainą pažadino nuogąstavimus, kad Baltijos šalys gali būti kitos.
Lietuva tampa trečiąja ir paskutine Baltijos šalimi, prisijungusia prie euro, o tai žymi naują poslinkį nuo Maskvos.
Perėjimas sutampa su žingsniais siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės ir prašymų daugiau NATO karių Lietuvoje.
