Kategorijos

Lietuvoje Rusijos karas dėl įtakos vyksta su kabeline televizija ir krepšiniu

Naujienos18 Peržiūrėjo

Neseniai Rimvydas Valatka, prisijungęs prie naujo kabelinės televizijos paketo, nustebo pamatęs – greta įprastų žinių, sporto ir komedijų – mažiausiai šešias rusų kalba transliuojančias stotis.

Maždaug tuo pačiu metu analitikas, 1991 metais Lietuvos nepriklausomybę užtikrinusio akto signataras Valatka išsakė dar vieną pastebėjimą.

Maskvos televizijos tinklo „Russia Today“ (RT) metinis biudžetas yra apie 275 mln.

Tai reiškia daug raumenų Kremliui Lietuvoje, šalyje, kuri iki 1991 m. buvo valdoma sovietų. Lietuvos vyriausybė oficialiai uždraudė RT 2020 m. rugsėjį, tačiau tai nebuvo veiksminga, sakė Valatka.

„Nors [RT] buvo uždraustas Lietuvos už propagandos ir priešiškumo skleidimą, jis vis dar yra visur kabelinės televizijos kanaluose ir internete“, – „Euronews“ sakė jis.

Anot Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD), RT yra tik vienas iš daugelio minkštosios galios ginklų, kuriuos Maskva naudoja savo naratyvui perteikti Baltijos valstybėje. Žvelgiant plačiau, žiniasklaida yra pagrindinis Rusijos kalbos, kultūros ir istorijos propagavimo indas Lietuvoje.

Nuo 1991 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, Baltijos valstybė priėmė Europą, o 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą ir NATO aljansą. 2015 m. ji prisijungė prie euro, paskutinė iš Baltijos šalių po Estijos. , 2011 m. ir Latvijoje, 2014 m.

Tačiau nepaisant trapios šalies istorijos su Rusija, kuri ją jėga įsisavino po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvoje yra jėgų, norinčių, kad ji puoselėtų ryšius su Maskva, dažnai santykio su Europos Sąjunga sąskaita.

Lietuvoje išlieka mažiausiai dvi Rusijai palankios partijos – Lenkų rinkimų akcija (LRA), sudaryta iš etninių lenkų lietuvių, ir Rusų aljansas. Lietuvos parlamente yra ir pavienių rusams draugiškų parlamentarų.

Šis susiskaldymas pastaruoju metu buvo atskleistas dėl įvykių Baltarusijoje, su kuria Lietuva turi bendrą sieną.

Lietuva buvo pirmoji Europos valstybė, pasmerkusi rinkimus, per kuriuos rugpjūčio 9 dieną buvo perrinktas Rusijos remiamas prezidentas Aleksandras Lukašenka, susidūręs su balsų klastojimu ir smurtu prieš opozicijos veikėjus.

Nors Vilniaus požiūris į Baltarusiją buvo iš esmės įvertintas Lietuvoje, jis supykdė LRA atstovą Zbigniewą Jedzińskį, kuris teigė, kad Baltarusijos saugumo pajėgos, sutramdusios protestuotojus Minsko ir kitų miestų gatvėse, „gynasi“. [the country’s] konstitucija“.

LRA pirmininkas ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis taip pat kritikavo Lietuvos vadovus už paramą Baltarusijos opozicijai. „Baltarusija pasirinko revoliuciją, o ne evoliuciją”, – sakė Tomaševskis.

Ši probaltarusiška – o per ją ir prorusiška – linija įsitvirtino per Rusijos dominuojamą žiniasklaidą, sakė Lietuvos parlamentaras, Seimo Saugumo ir krašto apsaugos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas.

Jis taip pat kaltina margą prorusiškos organizacijos, veikiančios Lietuvoje po Rusijos ambasados ​​Lietuvoje, įgulą.

„Visi jie pareigingai palaiko Kremliaus kurstomą istorinį pasakojimą: kad Rusija išlaisvino visus, ir požiūrius, atspindinčius visus svarbiausius pasaulio įvykius – ar tai būtų Baltarusijos opozicijos ribojimas, karas Ukrainoje ar karas. bet koks įvykis bet kurioje pasaulio šalyje – patektų į Rusijos įtaką“, – sakė A. Anusauskas.

Jis pridūrė, kad prorusiškos nuotaikos – bent jau Lietuvos politikoje – susilpnėjo po karo Ukrainoje, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo teritoriją.

„Daugelis Lietuvos savivaldybių, puoselėjusių ryšius su Rusijos administraciniais vienetais, po to juos nutraukė ir (arba) iš naujo įvertino“, – sakė A. Anušauskas.

Todėl nenuostabu, kad nuo 2014 metų Rusijos įtaka Lietuvoje įgavo vadinamosios „minkštosios galios“ formą, o ne bandymą aktyviai kištis į šalies politiką. Kaip ir rusakalbių žiniasklaidos priemonių augimas, pastaruoju metu kova dėl įtakos tarp Rytų ir Vakarų pasireiškė krepšinyje – ginčas dėl to, ar Baltijos šalių komandos turėtų dalyvauti Rusijos profesionalų krepšinio lygoje VTB.

Viena iš 13 2020-21 metų sezone dalyvaujančių komandų yra Estijos „Kalev“, o pagrindinis Lietuvos klubas „Žalgiris“ taip pat neseniai ketino prisijungti prie Rusijos lygos.

„Jei klubas būtų priėmęs pasiūlymą, jis, galbūt pats to nežinant, būtų tapęs Rusijos propagandos mašinos dalimi“, – svarstė Valatka.

Rusija taip pat išlieka viena pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių, rodo rugsėjį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 2020 m. pirmąjį pusmetį Rusijai teko 13,6 procento Lietuvos eksporto – didžiausio iš kitų šalių – ir 9,6 procento importo.

Turint omenyje tokius ryšius, Rusijos minkštosios galios mažesnėje valstybėje, kaip Lietuva, galbūt ir galima tikėtis, – sakė buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina.

„Tiek politika, tiek kultūra, tiek sportas, žiniasklaida ir laisvalaikio veikla atlieka savo tikslą ir yra be galo susipynusios. Kalbant apie Rusiją, tai vargu ar yra išimtis, kalbant apie įtaką mažesniems kaimynams prie sienų. Tačiau kai kurios šalys yra priešiškos, o kitos – ne“.

Kadangi Lietuva yra demokratinė šalis, anot jo, sunku išnaikinti minkštosios galios apraiškas.

„Žiūrėkite, jei bus taikomi bet kokie apribojimai, pradėsime girdėti, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Štai toks yra demokratinis pasaulis. Ir, atvirai kalbant, eiti į liniją yra labai subtilus reikalas“, – sakė Grina.

„Galų gale viskas susiveda į žmogaus sąmonę – kaip jis ar ji suvokia dalykus ir, taip, grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui“, – pridūrė jis.

Baltijos šalių komandų prisijungimo prie Rusijos krepšinio lygos atvejis yra klasikinis pavyzdys: tai gali būti švelnios jėgos pergalė Maskvai, tačiau kartu tai yra didžiulė finansinė palaima klubams.

„Kalbant apie sportą, mūsų klubai gali būti naudingi“, – sakė jis.

Valatkai kova su bet kokios formos minkštąja galia Lietuvoje yra ilgalaikis projektas ir vienintelis būdas jį laimėti yra ilgalaikė strategija. Jis matė daugybę pavyzdžių, kai žinomi mokslininkai, mokytojai, teisėsaugos veikėjai ir kiti socialiniuose tinkluose laikosi Maskvos linijos, dažnai nesuvokdami, ką daro.

„Vienintelis ginklas, kurį turime kovoje, yra intelektualūs – laisvų, sąžiningų, kritiškai mąstančių ir finansiškai laisvų piliečių auginimas.

Kiekvieną darbo dieną 1900 CEST parodoje „Atskleisti Europą“ pristatoma Europos istorija, kuri pranoksta antraštes. Atsisiųskite Euronews programėlę, kad gautumėte įspėjimą apie šią ir kitas aktualias naujienas. Jis pasiekiamas „Apple“ ir „Android“ įrenginiuose.

Post Navigation

Koronavirusu užsikrėtę lietuviai balsuoja automobilinėse rinkimų apylinkėse

Rinkimai Lietuvoje: didėjantis nedarbas – didelė problema prieš sekmadienio rinkimus

Related Posts:

Rūtos Filejevos pamokslas 5 vaikus praradusiai motinai paliko be žado: moteris nebepratarė nė žodžio

Štai, kur keliauja mūsų išmesti drabužiai: vardijamos kelios valstybės

20 metų už Valentiną jaunesnė Rima nebesijaučia laiminga: santykius sukrėtė vyro pasirinkimas

24 comments On Lietuvoje Rusijos karas dėl įtakos vyksta su kabeline televizija ir krepšiniu

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer

© 2022 Siandien.net. All Rights Reserved.