Lietuvos prezidentė teigė, kad sprendimas leisti Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje savo vardu buvo „klaida“.
Gitanas Nausėda vietos radijo stočiai sakė, kad su juo nebuvo konsultuojamasi dėl šio žingsnio, padidinusio įtampą su Kinija.
Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir nesuteikia diplomatinio pripažinimo tautoms, kurios traktuoja salą kaip atskirą valstybę.
Atstovybės atidarymas paskatino Kiniją lapkritį apriboti diplomatinius ryšius su Lietuva ir nutraukti vizų į šalį išdavimą.
Lietuvos įmonės taip pat skundėsi komplikuotais prekybos suvaržymais bendradarbiaudamos su Kinija.
„Manau, kad klaida buvo ne Taivano biuro atidarymas, o su manimi nesuderintas pavadinimas“, – „Žinių radijui“ sakė A. Nausėda.
„Biuro pavadinimas tapo pagrindiniu veiksniu, kuris dabar stipriai veikia mūsų santykius su Kinija“, – pridūrė jis.
Atstovybė vadinasi Taivanas, o ne Kinijos Taipėjus, kurį naudoja daugelis užsienio šalių, kad neįžeistų Kinijos.
Taivanas turi tik 15 oficialių diplomatinių sąjungininkų, tačiau palaiko neformalius ryšius su visomis pagrindinėmis valstybėmis per prekybos biurus, kurie veikia kaip de facto ambasados.
Būdamas prezidentu Nausėda kuruoja šalies užsienio politiką ir atstovauja Lietuvai Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose.
Tačiau Nausėda palaikė kitus pareigūnus, įvardijančius Kinijos atsakymą atstovybei kaip nepaskelbtas „sankcijas“.
„Pradėjo ryškėti nekonvencinės priemonės prieš Lietuvą“, – antradienį sakė jis.
„Turime būti itin aktyvūs ir labai aiškiai pasakyti Europos Sąjungai, kad tai yra puolimas, savotiškas spaudimas vienai iš jos valstybių narių.
Lietuva planuoja vėliau šiais metais atidaryti savo prekybos biurą Taivane. ES valstybė narė taip pat uždarė savo Kinijos ambasadą dėl ginčo ir iš Pekino išvežė paskutinį diplomatą.
