Estija, Latvija, Lietuva ir JAV apkaltino Rusiją siekiu „perrašyti istoriją“, kad pateisintų Baltijos šalių aneksiją 1940 m.
Estija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių pasmerkti „daugelį netikrų įrašų“, paskelbtų oficialiose socialinės žiniasklaidos paskyrose.
„Rusija bando sudaryti įspūdį, kad teisėtumas gali gimti grasinant ginklu, represijomis abipusiu susitarimu – tai nepaprastai ciniška“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Bendru pareiškimu minimos 80-osios Velso deklaracijos, kurioje JAV išdėstė savo sovietinės Baltijos šalių okupacijos „nepripažinimo politiką“, metines.
Trumpame dokumente SSRS buvo apkaltinta „apgaulingais“ ir „grobuoniškais“ veiksmais prieš mažesnius kaimynus.
1940 m. vasarą sovietų pajėgos okupavo Baltijos šalis, SSRS 1939 m. pasirašius Molotovo-Ribentropo nepuolimo paktą su nacistine Vokietija.
Sutartis Europą sukirto į „įtakos zonas“, Baltijos tautas priskyrė SSRS.
Nuo tada Rusija teigė, kad aneksija „nebuvo vienašalė, o įvykdyta abipusiu susitarimu“.
Jie apkaltino „Baltijos elitą“ sąmoningai klaidingai pateikiant faktus, kad būtų skatinama antirusiška darbotvarkė.
Neseniai paskelbtame straipsnyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad sovietai veikė „su išrinktosios valdžios sutikimu“.
1991 metais po SSRS žlugimo Estija, Latvija ir Lietuva įstojo į NATO ir Europos Sąjungą.
Ketvirtadienio pareiškimas dar kartą patvirtino transatlantinių ryšių svarbą ir Amerikos pasipriešinimą Rusijos veiksmams Ukrainoje.
„2018 m. liepos 25 d., kai Jungtinės Valstijos patvirtino savo atsisakymą priimti Rusijos Federacijos bandymą aneksuoti Krymą, Velso deklaracijos principai vėl buvo teisingai panaudoti.
ES anksčiau pasmerkė Rusiją už bandymą „iškreipti istoriją“ Antrojo pasaulinio karo metu.
Gruodį prezidentas Putinas pasiūlė Lenkijai pasidalyti atsakomybę su nacistine Vokietija, o Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis atmetė teiginį kaip „istorinį melą“.
Lenkiją ginče palaikė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Neleisime Kremliui taip lengvai manipuliuoti istorija ir skleisti melą“, – sakė L. Linkevičius sausį po susitikimo su Lenkijos kolega.
