Ivanas išleido savo jauniausią vaiką į darželį Baltarusijoje, kai jį sugriebė būrys vyrų ir įmetė į furgoną.
Apkaltinę jį ir jo žmoną Kristiną narkotikų stūmėjais, jie apiplėšė šeimos namus ir atėmė kompiuterius.
Patirtis, kaip ir daugeliui kitų baltarusių nuo ginčijamų prezidento rinkimų rugpjūčio mėnprivertė juos bėgti.
Jų tautiečiai patraukė į Ukrainą, Lenkiją ar vieną iš Baltijos šalių.
Ivanas ir Kristina – kaip ir opozicijos lyderė Sviatlana Tsikhanouskaya – pasirinko pastarąjį, taip sukrėsti Baltarusijos saugumo tarnybų patirties, kad iki Lietuvos sienos nuvažiavo su vienu krepšiu.
Jie yra tarp 367 baltarusių, kurie oficialiai persikėlė gyventi į šalį po to, kai Aleksandras Lukašenka buvo karūnuotas rugpjūčio rinkimų nugalėtoju, surinkęs 80 proc. balsų. Kritikai teigė, kad balsavimas buvo užfiksuotas jo naudai. Tai sukėlė didžiulius protestus ir dar didesnius susidorojimus – demonstrantai, politiniai oponentai ir žurnalistai buvo įkalinti arba buvo priversti bėgti.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Vilnius nuo rugpjūčio mėnesio suteikė darbo vizą dar šimtams baltarusių. Nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki gruodžio 31 d. Lietuva vizas išdavė 6 814 Baltarusijos gyventojų, palyginti su 5 196 tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Turime sugnybti kiekvieną centą“
Ivanas sako, kad į juos Baltarusijos saugumo tarnybos atkreipė dėmesį, nes Kristina prisijungė prie opozicijos remiamos organizacijos „Vesna“, kuri teisine pagalba padeda nukentėjusiems nuo vyriausybės represijų.
„Mano žmona Vesnos platformoje įkūrė pokalbių kambarį ir organizavo bei koordinavo pagalbą“, – sakė Ivanas.
„Ji taip pat padėjo rinkti pinigus advokatų paslaugoms apmokėti.
Tačiau, pabėgus nuo sunkumų Baltarusijoje, Ivano ir Kristinos gyvenimas Lietuvoje ne iš karto klostėsi taip.
„Didžiausia problema, su kuria čia susidūrėme, buvo dokumentacija, – sakė Ivanas. – Pačioje pradžioje turėjome dvi savaites izoliuotis, o tai buvo privalomas žingsnis visiems baltarusiams, atvykstantiems į Lietuvą COVID-19 pandemijos metu.
„Tačiau turėdami humanitarinę vizą, galiojusią ir dvi savaites, mes atsidūrėme šalyje kaip nelegalai, pasibaigus karantino galiojimui.
Netoli sostinės Vilniaus esančiame Lentvaryje su vietos verslininko pagalba Ivanui pavyko gauti santechniko darbą, už kurį mokama tik šiek tiek daugiau nei dauguma fizinių darbų rajone – maždaug 600 eurų per mėnesį.
„Čia turime sugriebti kiekvieną centą“, – prisipažino Ivanas.
Baltarusijoje šeima gyveno Žlobine, maždaug už 200 kilometrų nuo Minsko. Ten Ivanas daugiausia ėjo vadovaujančias pareigas. Tačiau Ivanas sako, kad užuot dejavęs, kad yra per daug kvalifikuotas bet kokiam darbui, kurį gali gauti Lietuvoje, buvo auklėjamas vertinti bet kokią pasitaikančią galimybę.
„Aš tiesiog dar negaliu būti išrankus“, – sakė jis „Euronews“.
„Niekada nemaniau, kad tai padarysiu“
Kitas baltarusis Vilniuje Andrejus prieš Kalėdas atvyko į šalį su darbo viza po to, kai buvo suimtas per protestą prieš Lukašenką Minske.
„Jie mane jėga įgrūdo į riaušių milicijos furgoną, – sakė jis Euronews. – Tačiau man pasisekė, kad buvau nuvežtas į ligoninę – galbūt man padėjo skundai, kad jaučiuosi silpna. Jie norėjo man inkriminuoti rimtus kaltinimus, todėl nerizikavau [and left].
40-metis, gyvenantis bendrame kambaryje miesto centre esančiame nakvynės namuose, sakė, kad sunkiausia persikraustymo metu buvo susirasti darbą, kuris jam patiktų.
„Esu turinio prodiuseris, Maskvos valstybiniame universitete įgijau žurnalistikos laipsnį, – sakė jis. – Maskvoje praleidau 15 metų. Bet Lietuvai reikia stalių, suvirintojų, statybininkų ar santechnikų. Netgi jie yra mažiau paklausūs dėl koronaviruso depresijos.
Neradęs darbo, kuris atitiktų jo karjeros kelią, jis buvo priverstas imtis mažai apmokamų darbų, kad sudurtų galą su galu.
„Dabar aš vakarais pristatau maistą ir, siekdamas gyventi, taip pat tvarkau namus“, – sakė jis. „Niekada nemaniau, kad tai darysiu gyvenime. Rankinis darbas atgraso, bet matau tai kaip labai laikina.
Baltarusiai atvyksta patyrę daugybę psichologinių traumų
Baltarusiams tenka susidurti ne tik su menkomis darbo galimybėmis. Kiti teigia, kad jiems tenka susidurti su biurokratinėmis kliūtimis, kalbos barjeru, kultūriniais skirtumais ir dažnai neįperkamomis nuomos kainomis. Tai, žinoma, nėra neįprasta visiems, besikeliantiems gyventi į naują šalį, bet be to, kai kuriuos baltarusius persekioja represijų traumos namuose.
„Į Lietuvą persikeliantys baltarusiai patiria aibę psichologinių traumų, visų pirma streso“, – sakė Vilniuje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Dapamoga“, įsteigtos padėti naujai į Lietuvą atvykusiems baltarusiams, vadovė Natalija Kolegova. „Daugelis emociškai, psichologiškai ir net fiziškai nukentėjo nuo autoritarinio režimo.
Kolegova sakė, kad, be psichologinių problemų, kita pagrindinė problema buvo tiems, kurie atvyksta su pabėgėlio statusu.
„Turėdami tokį statusą, žmonės neturi teisės dirbti mėnesius ir mėnesius, – sakė ji. – O tie, kuriems pavyksta gauti darbo vizą, čia susiduria su labai konkurencinga darbo rinka – pandemijos metu darbo vietų gerokai mažiau. ypač moterims.
„Turintieji pabėgėlio statusą gali turėti daug platesnę medicininę aprėptį, tačiau, kalbant apie įsidarbinimą, jie negali dirbti pagal statusą ir yra priversti pasikliauti juokingai mažomis socialinėmis išmokomis, kartais 20 eurų per mėnesį.
Tai scenarijus, kurį patyrė Ivanas ir Kristina.
„Galėjau pakeisti savo statusą į D vizą, kuri leidžia man dabar dirbti šalyje, bet mano žmona vis dar turi pabėgėlio statusą, – sakė Ivanas. – Su tuo ji turi teisę gauti 20 eurų mėnesinę pašalpą maistui. ir 10 € higienos prekėms įsigyti. Niekis. Mūsų namelio nuoma per mėnesį mums kainuoja 350 eurų – Lietuva nėra pigi.
„Lietuva turėtų būti panašesnė į Airiją 1990“
„Paprasčiau tariant, mūsų pusėje yra daug biurokratijos“, – sakė Lietuvos verslininkas Valdas Bartkevičius, padedantis baltarusių pabėgėliams apgyvendinti ir dirbti.
„Kaip šalis, turinti gana trumpą savo nepriklausomybės istoriją, turėtume būti daug jautresni ir reaguoti į pagalbos šauksmus iš tų, kurie dabar kovoja už savo laisvę – ar tai būtų baltarusiai, ar rusai.
„Turėtume elgtis kaip 1990-ųjų Airija, kai ji, jau atsiplėšusi nuo Sovietų Sąjungos, apkabino šimtus ir tūkstančius lietuvių, vykstančių ten ieškoti geresnio gyvenimo.
Tam pritaria ir pirmaujančios Lietuvoje elektroninių mokėjimų platformos Paysera viceprezidentas Marius Pareščius. Jis sakė, kad nepaisant pastarojo meto pagerėjimo, Lietuva vis dar atsilieka nuo Estijos, o kai kurie teigia, kad taip pat ir nuo Lenkijos, teikdama reikiamą pagalbą Baltarusijos pabėgėliams.
„Pavyzdžiui, Estija kiekvienam persikėlėliui suteikia tai, ką geriausiai apibūdina rusiškas žodis сопровождение – palydėjimą nuo pirmos akimirkos, kai žmonės kerta sieną, iki nuvežimo tiesiai į vietą, kur turės likti, iki tol, kol kas nors asmeniškai užpildo reikiamą. jiems skirtą dokumentaciją vietinėje socialinės rūpybos tarnyboje ir panašiai“, – „Euronews“ sakė A.Pareščius.
Jis sakė, kad Baltarusijos piliečių, verslo ir kapitalo migracija suaktyvėjo po ginčijamų rinkimų pernai rugpjūtį.
Baltarusiai Lietuvoje naudojasi jo platforma pinigų siuntimui namo.
„Per pirmąjį 2020 metų pusmetį atidarėme 2 300 Paysera sąskaitų Baltarusijos piliečiams, o antrąjį pusmetį – daugiau nei 4 500 paskyrų“, – sakė jis.
**Kiekvieną darbo dieną, 1900 CET, „Atskleisti Europą“ pristatoma Europos istorija, kuri pranoksta antraštes. Atsisiųskite Euronews programėlę, kad gautumėte įspėjimą apie šią ir kitas aktualias naujienas. Jis pasiekiamas „Apple“ ir „Android“ įrenginiuose. **
