Rusija ir Baltarusija pradeda „Zapah 2017“: ką reikia žinoti
Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ sukėlė NATO narių ir sąjungininkų Rytų Europoje susirūpinimą.
„Mes labai atidžiai stebėsime šių pratimų eigą“, NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė praėjusį mėnesį lankydamasis Lenkijoje.
Štai ką reikia žinoti
Numeriai
Pratybose, kurios vyks nuo rugsėjo 14 iki 20 d. Baltarusijoje ir Rytų Rusijoje, oficialiai dalyvauja 12 700 karių, iš kurių šiek tiek mažiau nei pusė atvyks iš Rusijos, o likusieji – Baltarusijos kariškiai. Tačiau Europos šaltiniai teigia, kad tai gali būti iki 100 000 darbuotojų, o Maskva šį skaičių neigia.
Remiantis Rusijos gynybos ministerijos paskelbtais duomenimis, pratybose dalyvaus apie 70 lėktuvų ir sraigtasparnių, 10 kovinių laivų, 680 vienetų kovinės įrangos, įskaitant 250 tankų ir 200 kulkosvaidžių, daugkartinių raketų sistemų ir kitos sunkiosios ginkluotės.
Scenarijus
Rusijos gynybos ministerija visada tvirtino, kad pratybų tikslas yra tik gynybinis
Pratybos vyks trijų poligonų teritorijoje Leningrade, Pskove ir Kaliningrade rusų kalba bei šešiuose Baltarusijoje. Teigiama, kad pavadinimas „Zapad“ (kuris verčiamas kaip „vakarai“) reiškia vakarinę Rusijos ir Baltarusijos dalį, o ne Europos Sąjungos valstybes, interviu „Deutsche Welle“ sakė Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas. Jis taip pat paragino Vakarų žiniasklaidą nepolitizuoti pratybų ir neteisingai interpretuoti jų tikslus.
„Kai kas daro išvadą, pratybomis „Zapad 2017“ siekiama „paduoti sceną invazijai“ ir „okupacijai“ į Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą. Nė viena iš šių stebinančių teorijų neturi nieko bendra su realybe“, – paskelbė Fominas.
Remiantis pratybų prielaida, Baltarusiją atakuoja trys įsivaizduojamos priešo valstybės: Veišnorija, Vesbarija ir Lubenija. Liubenija yra vakarų Baltarusijos teritorijoje, o Veisbarija ir Lubenija yra Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Pratybų tikslas – išbandyti jungtinių Rusijos ir Baltarusijos pajėgų gebėjimą sulaikyti priešo puolimą ir praktikuoti bendradarbiavimą tarp abiejų šalių karinės administracijos.
NATO rūpesčiai
Valstybių, besiribojančių su Rusija, vyriausybės išreiškė nuogąstavimus, kad pratybos bus panaudotos karinei provokacijai.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad rusai per pratybas gali perkelti į Baltarusiją daug karių. Ukrainos armijos štabo vadovas Viktoras Muženka užsiminė, kad Rusija tuomet galėtų pradėti puolimą prieš savo kaimynes, remdamasi „didžiulėmis provokacijomis“ dėl „piktnaudžiavimo teisėmis ir grėsmės rusakalbių mažumos saugumui“.
Baltijos šalys turi panašių rūpesčių, nors invazijos idėja yra toli.
Latvija išsiuntė į Baltarusiją specialiąsias pajėgas stebėti pratybų, motyvuodama savo žingsnį įsiskverbimo į jos oro erdvę grėsme: užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius nurodė, kad užsienio kariniai orlaiviai gali skristi per kaimyninę teritoriją. Tuo pat metu jis sumenkino karinės invazijos perspektyvą, ypač dėl padidėjusio NATO buvimo regione.
Tuo tarpu Latvija taip pat imasi kai kurių papildomų saugumo priemonių. Valdžia netgi paragino streiko kamuolio – karinio žaidimo, kurio dalyviai apsirengia kamufliažu ir nešiojasi netikrus ginklus – gerbėjus kuriam laikui mesti savo pomėgį, kad nekiltų panikos pasienio regionų gyventojams.
Lietuvos valdžia pritaria Latvijos pozicijai. „Esame pasiruošę geriau nei pratyboms „Zapad 2009“ ir „Zapad 2013“, – rugsėjo 14 d. interviu pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. LRT radijo stotis. „Dabar mūsų teritorijoje yra daugiau gynybinių dalinių ir priemonių“.
Parašė Maria Epifanova
