Baltarusijos kaimynės Europos Sąjungoje imasi veiksmų, kovodamos su smarkiai išaugusiu migrantų, nelegaliai iš Baltarusijos sieną kertančių, skaičiumi.
Visos ES valstybės narės Lenkija, Lietuva ir Latvija taip pat turi bendrą sausumos sieną su Baltarusija, kuri kaltinama palengvinusi migrantų srautą.
ES apkaltino Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką bandymu destabilizuoti ES, panaudojant migrantus kaip ginklą.
Tiek Lietuva, tiek Latvija šiuo klausimu paskelbė nepaprastąją padėtį, o Lenkijos prezidentas paragino imtis veiksmų siekiant apsaugoti ES išorės sienas.
Baltarusiją sukrėtė protestų ir represijų metai po Lukašenkos perrinkimo per rinkimus, kuriuos dauguma Vakarų atmetė kaip suklastotus.
Sankcijos prieš A. Lukašenką pablogino ES ir Baltarusijos režimo santykius, taip pat nemažai kitų incidentų per pastaruosius metus, pavyzdžiui, priverstinis „Ryanair“ skrydžio nusileidimas Minske ir po to skridusio žurnalisto areštas.
Interviu laikraščiui „Financial Times“ už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson sakė, kad Lukašenka „naudoja žmones agresijos aktui“.
Teigdamas, kad sankcijos jį žeidžia, Johanssonas laikraščiui sakė, kad yra „beviltiškas“ ir jam „nieko neliko, išskyrus smurtą“.
Per aštuonias valandas trukusią spaudos konferenciją pirmadienį, minint vienerius metus nuo jo perrinkimo prezidentu, Lukašenka neigė naudojęsis migracija kaip ginklu.
„Nelegali migracija: ne, mes nieko nejuoduojame, niekam negrasiname. Jūs tiesiog pastatykite mums sąlygas, kad mes turėtume reaguoti, o mes reaguojame”, – sakė A. Lukašenka ir pridūrė, kad neturi tų pačių išteklių kaip Rusija, Kinija ar Europos Sąjunga.
Nepaprastoji padėtis Latvijoje
Antradienį Latvija prisijungė prie Lietuvos, kuri paskelbė nepaprastąją padėtį savo pasienyje su Baltarusija.
Ji įgaliojo savo sienos apsaugos pareigūnus, taip pat ginkluotąsias pajėgas ir policiją panaudoti fizinę jėgą migrantams grąžinti į šalį, iš kurios jie atvyko.
Anksčiau pasienyje galėdavo patruliuoti tik pasieniečiai.
Nepaprastoji padėtis šalyje, kuri dalijasi 175 kilometrų ilgio siena su Baltarusija, tęsis tris mėnesius.
„Baltic News Service“, cituodama Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybą, pranešė, kad rugpjūčio 6–10 dienomis už sienos kirtimą iš Baltarusijos buvo sulaikyti 283 žmonės, o 2021 metais iš viso sulaikyti 343 asmenys.
Dauguma migrantų yra iš Irako arba Afganistano.
Lietuva stato pasienio sieną
Lietuva pradėjo statyti spygliuotos vielos tvorą prie sienos su Baltarusija, bandydama kovoti su migrantų srautu, dėl kurio pasienio miestuose kilo protestai.
Europos Komisija antradienį pareiškė, kad užtvaro statyba Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra „gera idėja“, tačiau ES finansavimas tam nebus skirtas.
Lietuvos vyriausybė paprašė ES pagalbos sprendžiant šią problemą.
Tačiau Ylvos Johansson atstovas sakė: „Nėra prieštaravimo tarp teiginio, kad tvoros statyba yra gera idėja, ir atsisakymo ją finansuoti“.
Lietuvos pasienio tarnyba pranešė, kad nuo metų pradžios per sieną nelegaliai atvyko mažiausiai 4 115 žmonių, o tai yra labai daug daugiau nei pernai, o per visus 2020 m.
Rugpjūčio 18 d. ES pirmininkaujanti Slovėnija surengė krizinį posėdį, reaguodama į „grėsmę saugumui“, kurią Baltarusijos režimas kelia prieš Lietuvą panaudojus migraciją.
ES-27 vidaus reikalų ministrai vaizdo konferencijos būdu surengs derybas su ES sienų kontrolės agentūros Frontex, Europos prieglobsčio biuro ir ES policijos agentūros Europolo atstovais, pranešė Slovėnijos atstovas.
ES taip pat užsitikrino „laikiną“ skrydžių iš Bagdado į Baltarusiją sustabdymą.
Lenkija prašo pagalbos
Lenkijos prezidentas bendroje deklaracijoje su Lietuvos prezidente paragino imtis „skubių regioninių priemonių“, siekiant „apsaugoti ES išorės sieną“.
Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, savaitgalį buvo sulaikyti 349 migrantai, nelegaliai kirtę sieną su Baltarusija, o per visus 2020 metus – vos 120.
Lenkijos vyriausybė kaltina Minską naudojant migrantus kaip „gyvąjį ginklą“ „hibridiniame kare“.
Įtampa tarp Lenkijos ir Baltarusijos išaugo po to, kai ES valstybė suteikė vizą Baltarusijos sprinterei Krystsinai Cimanouskaya, kuri praėjusį trečiadienį atvyko į šalį.
Ji kreipėsi apsaugos į Tokijo oro uostą po to, kai jai buvo liepta grįžti į Baltarusiją iš olimpinių žaidynių, baimindamasi, kad viešai kritikavus savo trenerius jai gali grėsti kalėjimas.
