Šiame straipsnyje išsakytos nuomonės yra autoriaus ir jokiu būdu neatspindi „Euronews“ redakcinės pozicijos.
Pabaltijo ūkininkų koalicija
Europos Sąjunga buvo įkurta remiantis klestėjimo visiems piliečiams ir teisingo pajamų ir turto dalijimosi principu. Tačiau maža, dažnai nepastebima bendruomenė trijose mažiausiai apgyvendintose ir labiausiai proeuropietiškose valstybėse narėse – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – negauna tinkamos ES paramos dalies.
Trijų Baltijos šalių ūkininkai ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską užtikrinti, kad jų nuolatiniai reikalavimai teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas pagal BŽŪP būtų visapusiškai ir tinkamai išgirsti ES lyderiams aptariant siūlomą naują 7 metų biudžetą. – 2021–2027 m. DFP – aukščiausiojo lygio susitikime gruodžio 13 d.
Tai yra problema, kuri liko neišspręsta nuo 2004 m., kai Baltijos šalių trijulė įstojo į ES. Jų ūkininkai nuolat gauna mažiau tiesioginių išmokų nei jų kolegos kitose didesnėse ir turtingesnėse valstybėse narėse, nepaisant gausybės pažadų panaikinti skirtumą. Šis atotrūkis atsirado pirmiausia dėl to, kad 1991 m. Baltijos šalims tapus nepriklausomybei žlugo žemės ūkio sektorius. Vėlesnis pereinamasis laikotarpis – tarp nepriklausomybės ir narystės ES – buvo sunkus ir buvo žemiausias per pastaruosius dešimtmečius žemės ūkio gamybos lygis. Tiesioginės išmokos apskaičiuojamos remiantis šiais itin žemais lygiais.
Baltijos šalių ūkininkai ir toliau gauna mažiausias tiesiogines išmokas. Taip yra nepaisant to, kad jų gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį. Ir šios išlaidos auga dėl būtinybės laikytis bendrų aplinkos, gyvūnų gerovės ir maisto saugos standartų, kuriuos apsunkina klimato kaitos padariniai, įskaitant šių metų sausrą Šiaurės Europoje, taip pat kiti veiksniai.
Beveik prieš šešerius metus, 2013 m. vasarį, ES vadovai pažadėjo, kad iki 2020 m. visos valstybės narės turėtų gauti bent 196 eurus už hektarą dabartinėmis kainomis, tačiau 60 000 ūkininkų Latvijoje, 27 000 Estijoje ir 50 000 Lietuvoje nepriartėjo prie tokio lygio. . Baltijos šalių ūkininkai už hektarą gauna vidutiniškai 100 eurų tiesioginių išmokų, o Nyderlanduose – vienoje turtingiausių ES valstybių narių – net 400 eurų.
Šios išmokos sudaro 54–60 proc. ES vidurkio, o gamybos sąnaudos yra daug didesnės: Estijoje – 129 proc., Lietuvoje – 112 proc., Latvijoje – 113 proc. Tai akivaizdžiai nesąžininga ir neturėtų būti leidžiama tęsti. Tačiau be tvirtos politinės valios aukščiausiojo lygio susitikime pažanga gali tęstis sraigės tempu neribotą laiką.
Šias baimes dar labiau sustiprina dabartiniai pasiūlymai dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, pateikti 2018 m. birželio mėn., pagal kuriuos BŽŪP biudžetas dar sumažinamas iki 380 mlrd. 1988 m. iki 30 % iki 2027 m.
Šių metų pradžioje Estijos, Latvijos ir Lietuvos vadovai – Juris Ratas, Maris Kučinskis ir Dalia Grybauskaitė – siūlė, kad jų finansavimo į ES biudžetą lygis būtų padidintas atsižvelgiant į JK numatomą pasitraukimą iš ES kitų metų kovo pabaigoje. metų. Jie numato BVP dalį nuo dabartinio 1% padidinti iki 1,1 arba 1,2%. Taip pat siekiama įvykdyti neįvykdytus įsipareigojimus Baltijos šalių ūkininkams.
Trys vadovai sakė: „Tiesioginės išmokos Baltijos šalių ūkiams yra vienos mažiausių ES ir išlieka gerokai mažesnės už Europos vidurkį. Tai nėra tvaru, nes susiduriame su tomis pačiomis išlaidomis ir iššūkiais visoje Europoje.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkai, sujaudinti šios politinės paramos, tą pačią žinią apie (ne)sąžiningumą neša į gruodžio 13 d. vyksiantį viršūnių susitikimą, kai protestuos netoli viršūnių susitikimo vietos.
Baltijos šalių ūkininkai didžiuojasi europiečiais, todėl sąžininga Europos bendroji rinka jiems tokia svarbi. Sunku paaiškinti, kaip vis dar galima tikėtis, kad jos padengs didesnes išlaidas nei dauguma valstybių narių ir gaus daug mažiau paramos.
Jei ES lyderiai nori užtikrinti, kad Sąjunga būtų suvokiama kaip institucija, skirta visoms narėms gauti teisingą dalį, jie galėtų padaryti nieko geriau, nei įvykdyti savo ilgametį pažadą mažai Baltijos ūkininkų bendruomenei. Mes tikimės nieko mažiau.
Baltijos ūkininkų koalicija yra skėtinė organizacija, atstovaujanti Baltijos šalių ūkininkų interesams.
Žiūrėti straipsnius išreikštos nuomonės yra tik autoriaus
