Dešimtys tūkstančių žmonių susikibo rankomis ir sudarė žmonių grandinę nuo Vilniaus iki Medininkų Lietuvoje, taip parodydami solidarumą su baltarusiais, kovojančiais už demokratiją savo šalyje.
Pramintas Laisvės keliu, tai buvo tik vienas renginys iš daugelio, vykstančių maždaug 30 šalių remiant Baltarusiją, po ginčijamo prezidento Aleksandro Lukašenkos perrinkimo, kurį kai kas vadino paskutiniuoju diktatoriumi Europoje.
Laisvės kelias driekėsi 32 kilometrus nuo sostinės Vilniaus iki memorialo Baltarusijos pasienyje.
Jis vyko Baltijos kelio metinių proga, 1989 m. rugpjūčio 23 d., kai daugiau nei milijonas žmonių visoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sudarė žmonių grandinę, agituojant už sovietinės okupacijos pabaigą.
Laisvės kelio tinkle daugelis vilkėjo baltas, laikė Lietuvos ir Baltarusijos vėliavas bei gėles, o virš eisenos skrido dešimt oro balionų, kelyje koloną formavo motociklai ir dviratininkai.
Vienas dalyvis buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras, kuris „Euronews“ sakė „nekeisime vyriausybės“.
„Mažiausia, ką galime padaryti, tai tik išreikšti moralinę paramą ir solidarizuotis“, – sakė Linas Linkevičius.
Viena protestuotoja, vadinama Karina iš Baltarusijos, sakė: „Esu labai dėkingas lietuviams, turime daug draugų, kurie mus palaiko, jie atvyko su mumis. Jie mus palaiko taip, kaip niekas negalėjo net Baltarusijoje, todėl esu dėkingas, kad jie tai suorganizavo.
Lukašenka buvo apkaltintas daugelio nepriklausomų stebėtojų klastojimu rugpjūčio 9 d. rinkimuose, per kuriuos jis laimėjo šeštą kadenciją iš eilės su didžiule balsų dauguma. Pagrindinis jo priešininkas tuo tarpu pabėgo iš šalies į Baltarusiją.
Protestus jėga sutiko Baltarusijos policija, kuri suėmė tūkstančius žmonių. Buvo kaltinimų, kad sulaikyti taikūs protestuotojai buvo mušami ir kankinami.